Sibiro haskiai yra labai draugiški, jie neturi agresijos todėl niekada nebus sargūs. Tai sportiniai, darbiniai – kinkomi šunys, kuriems

būtinas fizinis krūvis. O kas gali būti geriau, už sportą drauge su savo augintiniu?

Sportuojant su šunimis, labai svarbi įranga. Važiuojant su kinkiniu naudojami – dviračiai, triračiai, paspirtukai, rogės ir kiti kinkymui būtini

reikmenys (trosai, pakinktai ir t.t.). Dažniausiai įrangą sportininkai gaminasi pagal specialius užsakymus. Taip pat įranga pasirenkama

pagal trasa. Jei yra daug smėlio, reikia platesnių padangų; jei daug staigių posūkių, tai reikia, kad triratis būtų platesnis ir posūkyje būtų

stabilesnis. Gamindami įrangą sportininkai stengiasi kad ji būtų kuo lengvesnė. Sportuojant su šunimis reikia nepamiršti su savimi turėti,

o kai kuriems šunims prieš trasa apauti - batukus. Dažnai pasitaiko, kad šunys nusitrina ar susižeidžia pėdutes į smulkius ledukus, žvyrą,

asfaltą. Taip pat jų pėdutės yra jautrios žiemą keliuose barstomai druskai.


Pakinktai turi atitikti šuns dydį ir gerai priglusti prie jo kūno. Kinkymo pakinktai, tai juostos sukryžiuotos po šuns puilvu ir nugaroje. Prie

šuns uodegos pakinktai baigiasi kilpele, prie kurios tvirtinama traukiamoji virvė. Bėgimui su šunimi daudojami kito tipo pakinktai.

Pakinktai pasivaikščiojimui ar traukimui yra netinkami kinkymui. Tempimo virvė patogiausia dviejų metrų, su amortizatoriumi. Šunį

prisitvirtinti prie savęs, reikalingas specialus diržas. Tai pakankamai platus, minkštas prie nugaros, su metaliais žiedais priekyje diržas.

Šių priemonių galima ieškoti specializuotose sporto, žygio, šunų kinkymo parduotuvėse, arba pasigaminti patiems.

Svarbiausi kinkinyje yra mušeris (žmogus) ir šuo-lyderis. Trasoje naudojamos komandos - į kairę, į dešinę, greičiau, lėčiau ir kt.,

o šuo-lyderis veda visą kinkinį. Likę šunys pasitiki lyderiu ir jo klauso. Geras lyderis turi būti pasitikintis savimi, paklusnus šeimininkui,

neagresyvus, drąsus ir turėti didelę aistrą bėgimui. Priekyje bėga tie, kurie greitesni, gale bėga tie, kurie stipresni, nes jiems tenka

didesnis krūvis – tempti. Suformuoti gerą kinkinį iš keturių ar daugiau šunų yra labai sudėtinga. Mes nuolat keičiame šunis vietomis,

stebėdami kaip jie dirba, kaip geriau juos sustatyti. Be to jie ir tarpusavyje turi susidirbti į komandą. Norint pasiekti gerų rezultatų reikia

įdėti daug pastangų, darbo ir laiko. Šunys gali pradėti sportuoti maždaug nuo metų amžiaus. Nuo pusantrų jau galima duoti ir didesnius

krūvius. Juos prie krūvių ir atstumų reikia pratinti palaipsniui.


Šunų kinkinių sporto varžybos rengiamos visame pasaulyje. Žinomiausios yra IDITAROD varžybos, kurios rengiamos 1925 metų difterijos

epidemijai Aliaskoje paminėti. Būtent tada šunų kinkinių pagalba pavyko į sunkiai pasiekiamą Aliaskos regioną Nomą nugabenti vakcinos

prieš difteriją ir išgelbėti daugybę gyvybių. IDITAROD lenktynių trasa veda iš Anchorage iki Nome, jos atstumas yra 1000 mylių.

Labiausiai žinomos Europoje buvo Alpirod lenktynės, jų trasa vedė Alpėse per Prancūziją, Italiją, Šveicariją ir Austriją. Ilgis 700 km.

Pirmą kartą lenktynės įvyko 1988 metais. Ilgo nuotolio lenktynės taip pat organizuojamos Skadinavijoje. Kamčiatkoje – kur šunų

kinkiniai yra neatsiejama šio krašto ir ten gyvenančių žmonių dalis – kasmet oraganizuojamos ilgo nuotolio lenktynės „Kamčiadal“.

Pirmosios lenktynės Lenkijoje vyko 1991 metais. Lietuvoje – 2004 metais. Šiuo metu Lietuvoje yra jau keletas veikiančių šunų sporto

klubų bei kasmet organizuojamos sezoninės šunų varžybos, taip pat tarptautinių Baltijos taurės varžybų vienas-du etapai.